- sušvebeldžiuoti
- sušvebeldžiúoti vksm. Sẽnis kažką̃ sušvebeldžiãvo.
.
.
sušvebeldžiuoti — NdŽ 1. tr. pasakyti švebeldžiuojant: Senė kažką sušvebeldžiavo rš. 2. intr. kartais ištarti švepluojant: Aš daba taikinuos, i tai da sušvebeldžiuoju Sdb. švebeldžiuoti; pašvebeldžiuoti; prašvebeldžiuoti; sušvebeldžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pašvebeldžiuoti — intr. kiek švepluoti: Ar galima prisistatyti? – ištarškė kiek pašvebeldžiuodamas J.Paukš. švebeldžiuoti; pašvebeldžiuoti; prašvebeldžiuoti; sušvebeldžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
prašvebeldžiuoti — intr. ištarti švepluojant: Prašvebeldžiavo vis dar drebėdamas Šešelga K.Bor. Ką gi, brolau, – prašvebeldžiavo jis, – ir už tai ačiū rš. švebeldžiuoti; pašvebeldžiuoti; prašvebeldžiuoti; sušvebeldžiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
sušvamėti — sušvamėti, sùšvama, ėjo tr. sušvebeldžiuoti: Sušvamėjo kažin ką su liežuviu ir mirė Šts. švamėti; sušvamėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sušvebeldėti — sušvèbeldėti žr. sušvebeldžiuoti 1: Petras, kelius žodžius sušvèbeldėjęs, nutilo Krp. švebeldėti; sušvebeldėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sušveblenti — žr. sušvebeldžiuoti 1: Duok jai, ko lenda prie svetimų vyrų! – Pats duok, – sušvebleno Damulė, daugiau patenkinta negu pikta J.Balt. šveblenti; prašveblenti; sušveblenti … Dictionary of the Lithuanian Language
švebeldžiuoti — švebeldžiuoti, iuoja, iãvo Š, RŽ, DŽ, Pg, Pn, Dglš 1. intr., tr. NdŽ, Tr, Grž, Paį neištariant kai kurių garsų, neaiškiai kalbėti, švepluoti: Kūdikis švebeldžiuo[ja] ve ve J. Jo šneka nečysta – biškutį švebeldžiuoja Rs. Vaikas pirma išmoksta… … Dictionary of the Lithuanian Language